Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )

Gydomosios arbatos

Sveikatos versmes

Zmogus yra sveikas tuomet, kai issaugo fizine ir dvasine pusiausvyra. Liga rodo, kad si pusiausvyra pazeista. XX a. - tai mokslo, medicinos bei technikos amzius, kuriame intervencija j organizma tapo ne tik imanomu, bet ir savaime suprantamu dalyku. Be abejo, kai kurios operacijos butinos zmogaus gyvybei issaugoti. Taciau nepavojingos ligos arba negalavimai lengviau iveikiami, jei deramai pasirupiname savo organizmu.

Tradicija ir naujove

Nuo seno zinoma, kad augalai turi gydomuju savybiu. Siauralapis gyslotis slopina kosuli, cesnakas mazina lipidu kieki kraujyje, ramuneles slopina uzdegima, berzo lapai skatina slapimo salinima - visas sias paslaptis zolininkes, vienuoliai, balneologai, vaistininkai, dro-gistai ir gydytojai sitmeciais perduoda is kartos i karta, si lobyna ilgainiui papildydami naujomis ziniomis.

Pasaulio vaistines arbatos

Mes surinkome zinias kone apie viso pasaulio vaistinius augalus, is kuriu gaminamos savotisko skonio ir poveikio arbatos, stiprinancios organizma. Ivardysime keleta ju grupiu:

Europos vaistiniai augalai. Azijos zalioji arbata ir arbatinis grybas. Afrikos raudonoji arbata. Pietu Amerikos lapacio arbata ir mate.

Apeigu gydomoji galia

Kitaip nei pas mus, daugelyje saliu arbatos plikymas ir gerimas yra savotiskos apeigos, padedancios atsipalaiduoti, raminamai veikiancios. O mes dazniausiai "isimetame" ja lyg tablete ir vel karstligiskai puolame tarp kasdienybes girnu. Taip valgome, taip geriame. Jei norite patirti vaistines arbatos poveiki, turetumete isisamoninti, kad arbatos plikymas - tai savotiska terapija. Sutikite: vos tik patikesite arbatos gydomaja galia, jos poveikis taps kur kas stipresnis.

Ekstrahuoti ar ne?

Daugelio vaistiniu augalu veikliosios medziagos ekstrahuojamos ir sintetinamos laboratorijose: is karklo zieves salicilo rugstis, is rusmenes sirdi veikiantys glikozidai, is vaistines sunvysnes atropinas, is kin-medzio zieves chininas, is opiji-nes aguonos morfinas. Tyrimai vyksta be paliovos. Farmacijos imones siuncia darbuotojus i Lotynu Amerika, tikedamos, kad sie isgaus is vietos gyventoju slapciausiu ziniu apie vaistinius augalus ir sudarys imonei naudinga sanderi. Deja, ciabuviams tai menkai terupi. Vis delto, kad ir kaip butu, aprupinti organizma vaistine

Prisiimkite atsakomybe

Akupresura, kvapu terapija, vaistines arbatos, joga, Tai si - visa tai padeda lavinti kuno pojucius, taciau ne visuomet padeda atsikratyti ligu. Sveikatos apsaugos institucijos pritaria siems gydymo budams, gerinantiems savijauta. Taciau nederetu vengti ir gydytoju. Vadovaudamiesi siomis nuostatomis, ne tik patarsime, kaip gydytis patiems, bet ir kaip elgtis, jei sveikatai iskyla rimtas pavojus. Arbata - puikus vaistas, vis delto, rimtai susirge, privalote imtis gydytojo siulomu priemoniu. Taciau vienu poziuriu arbata, be abejo, nepralenkiama - profilaktikos, sveikatos stiprinimo .

Zalioji arbata

Zaliosios ir juodosios arbatzoles - tai to paties arbatmedzio lapai, perdirbti skirtingais budais. Vieni ju fermentuojami (juodoji), kiti ne (zalioji). Dirbtiniu budu fermentuotu arbatzoliu kvapas sodresnis, kitokia ir chemine ju sudetis. Taigi zalioji arbata naturalesne, bet ne tokia kvapni, kaip juodoji.

Arbatzoliu veikliosios medziagos
 

Nepaprastai subtilus zaliosios arbatos skonis smaguriui gali pasirodyti net nemalonus, taciau visai paprasta, be to, ir sveika arbata pagardinti -tereikia praskiesti pienu, grietinele, svieziomis, paciu isspaustomis apelsinu arba obuoliu sultimis. Ir po keliu dienu si arbata taps jums miela. Zaliaja arbata ypac pradedame vertinti, suzinoje, kokiu medziagu joje yra. Stai jos:

Kofeinas (anksciau vadintas teinu) kiek svaigina, stimuliuoja.

Teofilinas ir teobrominas - tai alkaloidai, pleciantys kraujagysles, skatinantys slapimo issiskyrima, sirdies veikla.

Raugines medziagos slopina virskinimo organu jautruma, gerina ju veikla.

Mikroelementas fluoras apsaugo nuo eduonies.

Mikroelementas manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, kaulus, kremzles.

Vitaminas Bl (tiaminas) stiprina nervu lasteles ir raumenis.

Vitaminas B2 (riboflavinas) spartina medziagu apykaita.

Vitaminas B3 (niacinas, nikotino rugstis) skatina odos ir gleivines regeneravima, smegenu bei nervu lasteliu medziagu apykaita.

Vitaminas B5 (pantoteno rugstis) spartina medziagu apykaita ir kenksminguju medziagu salinima.

Vitaminas C stiprina imuniteta, letina oksidacija, reguliuoja medziagu apykaita.

Flavonoidai reguliuoja riebalu apykaita, letina oksidacija.

Epigalokatechingalatas naikina mikrobus, stiprina sirdi, gerina kraujotaka.

Aminorugstys slopina kofeino poveiki.

Saponinai reguliuoja riebalu apykaita.

Eteriniai aliejai suteikia arbatai savotisko prieskonio.

Laisvuju radikalu "priesnuodis"

Ultravioletiniai spinduliai, atmosferos ozonas, aplinkos tersalai, o gana daznam ir rukymas -tai isores veiksniai, trikdantys medziagu apykaita. Organizme susidaro laisvuju radikalu, spartinanciu lasteliu senejima ir pernelyg ankstyva zuti, kuria lastelems dalijantis, lemia klaidingas pernesimas (lasteliu issigimimas, kitaip tariant, atsiranda naviku). Augaluose yra medziagu, letinanciu kenksminga oksidacijos procesa. Siu apsauginiu medziagu gausu arbatzolese. Zalioji, taigi chemiskai neapdorota arbata, ju ypac turtinga. Is kitu sios arbatos medziagu isskirtini flavonoidai, prisijungiantys laisvuosius radikalus ir tuo budu suletinantys oksidacijos procesa.

Poveikis...

Geriant zaliaja arbata: Pavojus susirgti navikinemis ligomis, hipertonija, arteriosklero-ze arba angina, patirti sirdies infarkta, insulta gerokai sumazeja. Pagereja virskinimas, sustipreja imunitetas. Be to, zalioji arbata laikoma silpnu antibiotiku. Zalioji arbata tinka ir isoriniam vartojimui: apsaugo oda nuo pernelyg kaitriu saules spinduliu, aplinkos tersalu.

... ir akivaizdi nauda

Zaliojoje arbatoje kofeino gausiau, nei juodojoje, taciau pirmosios kofeinas veikia ilgiau ir silpniau. Juodoji arbata arba kava gali sukelti itampa, prakaitavima; zaliosios arbatos poveikis visiskai kitoks. Isgere jos, atsipalaiduosite  ir drauge tapsite gyvybingesnis. Zaliaja arbata ypac vertina zmones, dirbantys protini darba, t. y. tie, kuriems butina ilga laika islaikyti sutelkus demesi. Zaliosios arbatos deretu gerti ir vadovaujantiems darbuotojams, nuolatos patinantiems stresa.

Medziagos, letinancios oksidacija

Zaliojoje arbatoje gausu vitamino C. Sis oksidacija letinantis vitaminas butinas organizmo lasteliu gyvybiniams procesams. Toks pat ir flavonoidu poveikis. Sios biologiskai aktyvios medziagos mazina kraujospudi, reguliuoja cholesterino kieki organizme. Japonijoje 1300 zmoniu isgeria kasdien po 4 puodelius zaliosios arbatos. Tyrimai rodo, kad geriant zaliaja arbata, MTL (mazo tankio lipoproteinu, gabenanciu cholesterina i audinius), kitaip tariant, "blogojo" cholesterino, kraujyje sumazeja, o DTL, arba "gerojo" cholesterino (didelio tankio lipoproteinu, gabenanciu cholesterina i kepenis, kur jis, virtes tulzies rugstimi, pasalinamas is organizmo) padaugeja. Be to, flavonoidai mazina tikimybe susirgti skrandzio, zarnyno, kruties veziu.

Epigalokatechingalatas

Si medziaga gali apsaugoti nuo plauciu vezio. Ji, kaip ir aspirinas, turi kraujo kresuma mazinanciu savybiu, t.y. apsaugo nuo kraujo ploksteliu sankaupos, uzkemsancios arterijas (infarktas). Tad rukoriams, neistengiantiems atsikratyti liguisto potraukio, deretu gerti zaliosios arbatos: ji pades isvengti kraujagysliu ligu ir plauciu vezio. Taigi gerdami zaliaja arbata, ne tik patirsite malonuma, bet ir isvengsite kai kuriu ligu.

Kaip plikyti

Zaliosios arbatos nieku gyvu neplikykite verdanciu vandeniu: vandens temperatura, nelygu arbatos rusis, turetu buti 60-80C. Taigi uzvirkite vandens, mazdaug 5 min. paausinkite ir tik po to plikykite arbata. Kinijoje zaliaja arbata iprasta "plauti". Uzplikius arbatzoles ir palaikius 30 sek., vanduo ispilamas. Tos pacios arbatzoles plikomos antra karta - tuomet arbatos skonis kur kas subtilesnis. Kinijoje, isgerus arbata, arbatzoles paliekamos arbatinuke - iskreciamos jos tik tuomet, kai norima uzsiplikyti nauju.

Kiek arbatzoliu berti

Puodeliui arbatos paprastai beriama nubrauktas arbatinis saukstas arbatzoliu; jei plikote daugiau nei 5 puodelius, iberkite sauksteli priedo - "arbatinukui".  Plikykite verciau pabiras, o ne supilstytas i maiselius arbatzoles - tuomet lapeliai geriau issiskleis.  Tas pacias arbatzoles galite plikyti keleta kartu. Pirma karta uzplike, palaikykite, kad pritrauktu, 3-8 min.; kitus kartus tik po 2-3min.

Kiek kartu plikyti

Tos pacios zaliosios arbatzoles plikomos 3-4 kartus, kiekvieno uzpilo skonis bus kiek kitoks. Kinijoje vadovaujamasi taisykle:

Pirmasis uzpilas pasigardziuoti. Antrasis pasilepinti. Treciasis akims. Ketvirtasis atsipalaiduoti.

Nebe pirma karta plikomas arbatzoles, kad pritrauktu, reiketu palaikyti tik 3 min. Zinoma, sitaip plikomu arbatzoliu skonis kinta; vis delto jei arbatzoles kainavo pakankamai brangiai, taciau ir ketvirta karta uzplikius, arbata buvo kvapni ir gardi, vadinasi, vertejo jas pirkti.

Vaikams

Zalioji arbata rekomenduotina ir vaikams - ji zadina apetita, padeda sutelkti demesi. Jei vaikas ipranta prie zaliosios arbatos, besaikis potraukis saldumynams gerokai sumenksta. Vaikams zalioji arbata paprastai pagardinama naturaliomis sultimis arba kiek pasaldinama.

Odos prieziura

Gausybes odos prieziuros priemoniu gamybai vartojama zalioji arbata - joje yra medziagu, prisijungianciu radikalus ir apsauganciu oda nuo kenksmingu poveikiu. Aplinkos tersalu ir stipriu ultravioletiniu spinduliu vargu ar imanoma visiskai isvengti. Tad oda deretu apsaugoti nuo kenksminguju medziagu poveikio. Siuo poziuriu zaliosios arbatos nauda yra dvejopa. Joje yra medziagu, drekinanciu oda, gerinanciu skysciu reguliacija. Biologiskai aktyvios medziagos beveik nepraleidzia ultravioletiniu spinduliu - jos apsaugo oda nuo pernelyg ankstyvo vytimo, rauksliu susidarymo.

Avizine arbata

Avizine arbata gaminama is zydejimo metu skintu avizos sluoteliu; arbatoje islieka visos sios grudines kulturos medziagos. Ji spartina kenksminguju medziagu salinima. Daugelis negalavimu kyla, sutrikus virskinimui: maistas pernelyg ilgai uzsibuva organizme, retai tustinamasi, tad medziagu apykaitos skilimo produktu patenka i krauja. Butent tuomet pravartu gerti avizines Arbatos, skatinancios organizma salinti medziagu apykaitos skilimo produktus. Ji spartina virskinima, sureguliuoja tustinimasi, stiprina organizma.

Silicio rugsties dariniu salinimas

Avizose gausu flavonoidu, sa-poninu, pektinu ir silicio rugsties dariniu. Pastarieji sunkiai salinami is organizmo. Tad zalias avizas geriausia maisyti su vaista zolemis,   skatinanciomis silicio rugsties dariniu salinima - dilgele, jonazole ir ypac rasakila. Sioje vaistazoleje yra rauginiu medzia gu, kuriu junginys su siliciu labai gerai tirpsta vandenyje, taigi silicio rugsties dariniai istirpinami O | arbatoje.

Poveikis

Avizine arbata pagelbsti daugeliu atveju: sergant sirdies ir krau jotakos, kvepavimo taku ligomis, mazakraujyste; patyrus nervini issekima, be paliovos isgyvenant itampa ir nerima; galvos skausmui, senatviniams negalavimams slopinti, metant rukyti. Avizine arbata tai naturalus diuretikas, ji skatina slapimo rugsties issiskyrima, organizmo valymasi. Sintetiniai diuretikai gana daznai sunkiai isisa vinami - isdziuva burna, troskina, organizme sumazeja kalio arba sutrinka antinksciu zieves veikla (antrinis aldosteronizmas). Avizines arbatos biologiskai aktyvios medziagos skatina sekrecija: Is audiniu pasalinami skysciai, sustipreja jungiamasis audinys. Silicio rugsties dariniai pasalinami su slapimu. Organizmas apsaugomas nuo slapimo rugsties ir jos drusku kaupimosi, taip isvengiama akmenu susidarymo slapimo pusleje ir inkstuose.

Raudonoji arbata

Raudonoji arbata, afrikieciu vadinama Rooibos, - tai lapeliai ankstines kulturos, augancios Pietu Afrikos Cedaro kalnuose. Si raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo. Raudonojoje arbatoje nera kofeino, tad labai sveika jos gerti kasdien. Gydomosios sios arbatos savybes dar nera galutinai istirtos. Taciau zinoma, kad raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, tad ypac rekomenduotina vaikams, zmonems, sergantiems alerginemis ligomis. Joje gausu kalcio, fluoro ir mangano. Taciau labiausiai si arbata vertinama del to, kad joje ypac gausu gelezies. Be to, raudonojoje arbatoje esancios gelezies neuzblokuoja taninai. Kitaip tariant, flavonoidai prisijungia lasteles zeidziancius laisvuosius radikalus. Jei iskilo akne, eda remuo, uzkietejo viduriai, zarnyna varstodiegliai, jei padidejo kraujospudis, sergate osteoporoze, jei organizmui stinga gelezies, kamuoja nemiga, alergija, egzema, susidaro pragulos, gerkite raudonosios arbatos.

Mate

Mate - tai bugienio lapu arbata. Jai vartojama 15-os rusiu bugienio lapai. Nupjautos sakeles pakaitinamos virs ugnies iki lapai suvysta ir issiskiria kvapiosios medziagos. Paprastai mate plikoma nedideliame isskobtame ir isdziovintame moliugelyje, geriama per vamzdeli (anksciau nendre). 0,3-1,5 proc. visu mates medziagu sudaro kofeinas, apie puse jo jungiasi su rauginemis medziagomis, tad kofeinas veikia organizma gana ilgai. Sia svelnaus poveikio arbata patartina gerti greitai pavargstantiems, nesugebantiems sutelkti demesi zmonems. Be to, mate slopina skrandzio jautruma, apetita.

Kaip plikyti

Arbata plikykite karstu (neverdanciu) vandeniu. Jei norite pajusti tikraji mates skoni, uzplike palaikykite, kad pritrauktu, apie 5 min. Jei palaikysite ilgiau, mates biologiskai aktyvios medziagos veiks raminamai.

Lapacio arbata

Tai Pietu Amerikos arbata, gaminama is lapacio medzio (Tabebuia avellanedae) rausvai rudos zieves. Dar ji vadinama Pau d'Arco, Paoheebo, Taheebo, Ipe', Roxo, Boiu Stiek, Ipes, inku arbata - mat atrado ja inkai. Ji nepaprastai gausi mineralu: kilograme lapacio zieves yra 45 g kalcio, 250 mg gelezies ir 180 mg kalio. Lapacis turi sinergetiniu savybiu, t.y. medziagoms, kurios savaime nera itin veiksmingos, saveikaujant su tam tikromis me- dziagomis, pirmuju gydomosios savybes sustipreja.

Stebuklingasis lapaciolis

Viena lapacio arbatos biologiskai aktyviu medziagu yra lapaciolis, ji vartojama gydyti veziui (is ju ir leukemijai). Negailestinga butu is zmogaus, sergancio veziu arba AIDS, atimti paskutine vilti - vis delto keturias savaites trunkantis gydymas lapacioliu ir drauge tradicinemis priemonemis yra sis tas daugiau nei eksperimentas. Tai rodo Lotynu Amerikos patirtis, jau pasiekusi mus, taciau dar ne visiskai istirta. Zinoma tik tiek, kad lapaciolis stabdo naviku vystymasi, tad vartotinas ne tik vezio profilaktikai, bet ir gydant vezi bei AIDS.

20 cheminiu junginiu

Is Tabeluia avellanedae zieves ekstrahuojama 20 cheminiu junginiu. Juos sudaro gyvybiskai svarbios medziagos: Auksas Baris Boras Chromas Cinkas Fosforas Gelezis Jodas Kalcis Kalis Kobaltas Magnezija Manganas Natris Silicis Varis. Kiekvienas siu medziagu yra nepakeiciama, kiekviena butina organizmui. Chloras butinas pastoviai organizmo vidinei terpei palaikyti; gelezis deguonies apykaitai; fluoras stiprina kaulus ir dantis; jodas butinas skydliaukes, kalis - raumenu veiklai, rugsciu ir sarmu pusiausvyrai palaikyti; kobaltas gerina baltymu apykaita; varis svarbus kraujodaros procesui; magnezija - tai kaulu ir dantu sandaros elementas, aktyvinantis raumenu ir nervu veikla; manganas skatina kenksminguju medziagu salinima, stiprina imunine sistema; fosfatai - tai organizmo energijos kaupejai ir nesikai; selenas - antioksidantas, butinas lasteliu gyvybiniams procesams; cinkas gerina baltymu ir cukraus medziagu apykaita (reguliuoja insulino gamyba), be to, stiprina oda, jo veikiamos sparciau uzsitraukia zaizdos.

Poveikis

Lapacyje gausu rauginiu (sutraukianciu) medziagu (10-18 proc.) - gydant zaizdas, odos berimus, egzema tai ypac akivaizdu. Lapacis naikina bakterijas, grybelius, slopina uzdegima, skausma, taigi skatina kenksminguju medziagu salinima, slapimo issiskyrima, valo krauja ir oda, mazina kraujospudi, skatina sarmu susidaryma, stimuliuoja, malsina karsti. Lapacis vartotinas, iskilus votims, sergant cukriniu diabetu ir reumatinemis ligomis - pakanka keleto savaiciu gydymo ir sveikata gerokai sustipreja.

Kaip gaminti

Lapacio, kaip ir bet kuri arbata, kuriai gaminti vartojama zieve, 5 min. paverdama, po to, kad pritrauktu, palaikoma 15-20 min.

Arbatinis grybas

Arbatinio grybo tevyne - Kinija. Cia arbatinis grybas vartojamas beveik 2000 metu. Arbatine gira - skystis, kuriame rauginamas sis grybas, - pelne jaunystes eliksyro varda. XX a. pradzioje Europos smaguriai, palaike arbatine gira aperityvu, pavadino ji Elixir de longue vie (Ilgo gyvenimo eliksyru). Dabar arbatinis grybas vel labai populiarus - arbatine gira ne tik stiprina sveikata, bet ir gaivina.

Gaivioji arbatine gira

Arbatinis grybas (dar vadinamas kombucia) - tai storos sluoksniuotos pleves pavidalo acto rugsties bakteriju ir mieliu simbiozine kolonija. Arbtinis grybas auginamas saldzioje arbatoje. Mieles skaido cukru i rugstis, alkoholi ir anglies dioksida, o bakterijos perdirba alkoholi i acto rugsti. Skystis, kuriame sis grybas rauginamas, vadinamas arbatine gira.

Medziagos, stiprinancios organizma

Arbatinis grybas rauginamas saldzioje arbatoje, tad ir arbatine gira praturtinama tam tikromis vaistinemis medziagomis. Stai ju sarasas: Acto rugstis. B grupes vitaminai Cinkas Foline rugstis Gelezis Gliukurono rugstis Kalcis Kalis Kofeinas Magnezija Manganas Mieles Natris Pieno rugstis Polisacharidai . Vitaminai C, D, E, K Varis Kitos rugstys. Kiekviena siu medziagu butina organizmui, trys ju yra retos, tad deretu jas pamineti atskirai: Gliukurono rugstis jungiasi su kenksmingosiomis medziagomis (toksinais), daugelio vaistu cheminemis medziagomis, tad paspartina siu medziagu skilima. Gliukurono rugstis gerina kepenu, pagrindinio kenksminguju medziagu salinimo organo, veik-la. Optiskai aktyvi L (+) - pieno rugstis butina lasteliu energetiniu medziagu apykaitai. Labiausiai veikia smegenu lasteles (zmonems, dirbantiems protini darba, tai ypac svarbu), storosios zarnos bakterijas (pieno rugstis didina ju atsparuma ligos sukelejams). Polisacharidai - tai sudetingieji cukrus, atliekantys zmogaus organizme energetine, mechanine apsaugine, strukturine risamaja, hidroosmosine, kofaktorine funkcijas. Jie stiprina imunine sistema, o tai labai svarbu naviku profilaktikai. Tai medziaga, butuna jungiamajam audiniui ir kremzlems.

Medziagu apykaita ir imunine sistema

Arbatinis grybas gerina medziagu apykaita, spartina kenksminguju medziagu salinima, mazina slapimo rugsties ir cholesterino kieki kraujyje, skatina zarnyno normaliosios floros re-generavima, stiprina imunine sistema.

Kaip rauginti arbatini gryba

Pirmiausia deretu arbatini gryba nusipirkti. Nes vartojamas tik apie 10 metu augintas grybas. Paprastai arbatinis grybas rauginamas saldytoje juodojoje arbatoje. Kai kuriais atvejais labiau tinka zalioji arba vaistazoliu arbata (zr. lentele p. 18). Arbatos vaistazoliu, kuriose gausu eteriniu alieju, nepatartina vartoti. Eteriniai aliejai naikina bakterijas, tad fermentacija gali suleteti. Taigi pipirmetes, ramuneles, salavijo, pankolio, rozmarino, jonazoles verciau atsisakykite. Ir pradekite: Inda, kuriame rauginsite arbaini gryba, isplaukite verdanciu /andeniu. Du arbatinius saukstelius arbatzoliu, uzplike litru carsto vandens, palaikykite, kad pritrauktu, 10 min. . Arbata perkose, istirpinkite 100 cukraus ir atausinkite iki 20--5C. Supilkite i inda, kuriame auginsite arbatini gryba, priedo pilkite puodeli arbatines giros, kurioje panardinta pirkotei^Pfb^  I inda idekite arbatini gryba ir, uzdenge ranksluosciu, rauginkite 8-10 dienu (gerai vedinamoje patalpoje, mazdaug 23 temperaturoje). t Gryba iseme, perkoskite arbatine gira per audini arba tanku tinkleli. Gira laikykite saldytuve, kasdien gerkite po 1-2 stiklines.

Kaip patiems uzsiauginti arbatini gryba

Galite auginti ir arbatinio grybo griezinelius: Nupilkite puse sviezios giros i inda, kuriame grybas bus auginamas, praskieskite ja arbata. Zirklemis nukirpe arbatinio grybo griezineli, panardinkite i skysti. Inda uzdenge ranksluosciu, palaikykite 3-4 savaites. Jei grybo griezinelis, pluduriuojantis pavirsiuje, tapo mazdaug centimetro storio, vadinasi, turite nauja gryba.

Acidoze
Akne, inkstirai, spuogai
Alergija
Angina, gerkles skausmas
Atopinis dermatitas
Bronchine astma
Bronchitas
Burnos kvapas
Cholesterino perteklius
Cukrinis diabetas
Dantenu ligos, eduonis
Egzema
Galvos skausmas, migrena
Hemorojus
Hipertonine liga, arterioskleroze
Imuniteto nusilpimas
Inkstu ligos
Kandidamikoze
Klimaksas
Kolpitas
Koncentracijos sutrikimai
Medziagu apykaitos sutrikimai
Miego sutrikimai
Navikai
Nevalgumas
Nutukimas
Odos gtybelines ligos
Odos ligos, dermatitas
Persalimas, gripas
Pervargimas
Podagra, akmenlige
Priesmenstruaciniai negalavimai
Raumenu skausmas
Reumatines ligos
Saules nudegimas
Skrandzio ligos, gastritas
Sienlige
Slapimo pusles ligos
Venu issipletimas
Viduriavimas
Viduriu uzkietejimas
Votys, sunvotes
Zaizdos
Zarnyno infekcines ligos
Zvyneline
Odos ir plauku prieziura
Uogose sukaupti vitaminai
Imbieras tinka kunui ir sielai
Organizma stiprina naturalios priemones

Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )