Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )

Paslaptingoji Orleano mergele

 Legendine Zana d’Ark - kas ji? Ragana, kvaistelejusi, aiskiarege? Sios nepaprastos merginos likimas iki siu dienu neduoda ramybes tyrinetojams.

Ko gero, sunku rasti paslaptingesne heroje nei Zana d’Ark. Pradedant vardu, kuriuo gyvenime niekas jos nevadino, baigiant mirtimi ant lauzo, del ko ir rimti mokslininkai nesutaria. Yra netgi priestaravimu del Zanos lyties. Tik neabejojama, kad tokia mergina is tikruju egzistavo.

Valstieciu seimoje gimusios paprastos piemenaites is Donremi kaimo Lotaringijoje gyvenimas sukosi Simtamecio karo ikarstyje. Prancuzijai patekus i Anglijos gniauztus, jauna mergaite pasirode tam, kad isgelbetu savo tauta. Ji atkovojo Orleana ir veliau dar ne karta sumuse anglu pulkus. Deja, drasuole pateko i nelaisve ir 1431 m. buvo nuteista kaip eretike, veikianti pagal velnio mokymus, mirti ant lauzo. Tik 1920 m. Baznycia nacionaline Prancuzijos didvyre paskelbe sventaja.

 Taciau istoriniuose saltiniuose esama neaiskumu net del Zanos mirties datos. Vieni mano, kad tai kovo 30-oji, kiti - birzelio 14 diena, o treti - kad Zana buvo sudeginta 1432 m. vasari.

Ne maziau gincu kelia ir mirties bausmes budas. Egzistuoja hipoteze, kad pirmiausia jai nukirsta galva, o veliau kunas sudegintas. Istoriniuose dokumentuose yra islikusios ir tikslios Zanos mirties bausmes aplinkybes - ji buvo vedama gobtuvo pridengtu veidu, nors paprastai pasmerktieji eidavo nepridengta galva. Todel daugeliui tyrinetoju kilo itarimas, kad didvyre buvo pakeista kita kaline - anglu archyvuose aptikta dokumentu, pagal kuriuos, praejus devyneriems metams po tariamo Zanos sudeginimo, ji gaudavo valstybine pensija.

 Kiti besidomintieji Orleano mergeles gyvenimu mano, kad ji pabego is kalejimo slaptu tuneliu. Rasta duomenu, irodanciu, kad Zanos brolis gerokai po jos tariamos mirties tarpininkavo sesers ir karaliaus bendravimui.

 Taigi manoma, kad Prancuzijos didvyres mirtis tebuvo puikiai surezisuotas ir ne maziau puikiai suvaidintas spektaklis.

Per teismo procesa teisiamoji nesutiko atskleisti savo pavardes ir ilga laika nenorejo ivardyti savo tevu. Tik po daugiau nei menesio mergina pareiske, kad jos tevas - Zakas d’Arkas, o motina Izabela Rome. Savo teisejams ji sake: “Mane vadina Zana Skaisciaja.” Be to, minejo, kad vaikysteje ja vadindavo Zaneta. Idomu tai, kad ne viename is dokumentu mergina nevadinta Zana d’Ark. Visur ji - Zana Skaiscioji arba Zana Mergele.

Karaliaus Arturo padejejo pasaku burtininko Merlino senovine pranasyste skelbe: “Vienos moters prazudyta karalyste gali buti isgelbeta kitos.” Panasias pranasystes priskirdavo ir kitiems ne tik legendiniams, bet ir istoriniams personazams. Visu ju esme buvo ta, kad ateis Mergele, kuri isgelbes Orleana, ir karalyste vel gris i tikrojo monarcho rankas.

 Pati Zana prisipazino, jog “ne karta” apstulbino priesus savo kardu. Be jo, kovose Orleano mergele naudodavo ir kirvi, specialiai jai pagaminta su isgraviruota raide J. Tai pirmoji jos vardo (Jeanne - pranc. red. past.) raide.

 Zanai net buvo suteikta teise tureti savo veliava. Nezinoma, kokios buvo jos spalvos, - tai dar viena Mergeles misle. Burgundu metrastininkas rase, kad visoje karaliskojoje armijoje “is prancuzu senjoru tik viena Zana turi teise isskleisti veliava”.

 Maza to, Zana nesiojo “auksinius pentinus”, kokius galejo tureti tik isventintieji i riteriu ordina.

Zvelgdami i berniukiska Zanos figura ir manieras, kai kurie mane, kad tai ne mergina. Kad butu patikrinti gandai, net dukart atliktos medicinines apziuros. Zana pasirode esanti moteris. 1,58 metro ugio Zana neatrode labai vyriska ar nepatraukli kaip moteris. Jos ginklanesys Zanas d’Olonas teisinamajame procese pareiske, kad Mergele buvo grazuole ir turejo vyrams patrauklia krutine. Vis delto tais laikais buvo labiau vertinamos apkunokos grazuoles ilgais plaukais. Zana trumpai kirptais plaukais, kad netrukdytu nesioti salmo, ir liesa figurele ne visai atitiko grozio etalona.

Savo kareivius, kurie musio isvakarese traukdavo pas laisvo elgesio merguzeles, ji gerokai bausdavo - vaikydavosi po visa stovykla sededama ant zirgo bei mojuodama ir net suzeisdama garsiuoju savo kardu, paveldetu, kaip teigiama kai kuriu istoriku, is tikrojo tevo Luji Orleaniecio.

 1456 m. liepos 7 d. popiezius Kalikstas III reabilitavo Orleano mergele. XX a. Zana d’Ark buvo beatifikuota (1909 m.), o 1920 m. kanonizuota. Ji paskelbta Prancuzijos, Ruano ir Orleano globeja.

Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )